Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra įkurta 1989 m. atkūrus Filosofijos fakultetą. Jos pirmtakas – nuo 1973 m. Vilniaus universitete veikusi Sociologijos laboratorija. Pirmasis katedros vedėjas – habil. dr. Arvydas Matulionis. Vėliau katedrai vadovavo dr. Rasa Ališauskienė, dr. Irena Eglė Laumenskaitė, dr. Vida Kanopienė, dr. Arūnas Poviliūnas. 1996 m. Filosofijos fakultete buvo įsteigta Socialinės teorijos katedra (vedėjas – dr. Aleksandras Dobryninas), 2002 m. susijungusi su Sociologijos katedra. Nuo 2018 m. katedra veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys.
Katedros vedėjas – prof. habil. dr. Zenonas Norkus.
Sociologijos katedros misija – užtikrinti sociologijos kaip savarankiškos ir nepakeičiamos socialinių mokslų disciplinos tyrimų ir studijų tradicijos inovatyvią tąsą Lietuvoje.
Katedros veiklos kryptys:
· Koordinuoti katedros mokslininkų vykdomus mokslo ir švietimo, politikos, šeimos, gyvenimo kelio, miesto, istorinės lyginamosios sociologijos tyrimus
· Bendradarbiaujant su studijų programų komitetais užtikrinti sociologijos bakalauro ir sociologijos magistro studijų programų vykdymą
· Bendradarbiaujant su Sociologijos doktorantūros komitetu ir kitais Sociologijos ir socialinio darbo instituto padaliniais, dalyvauti sociologijos doktorantūros studijų ir tyrimų vykdyme
· Drauge su Klaipėdos universiteto sociologais leisti žurnalą .
Nuoroda:
https://www.fsf.vu.lt/sociologijos-ir-socialinio-darbo-institutas/struktura/sociologijos-katedra
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedra buvo įkurta 2018 m. Katedros pirmtakas – Kriminologinių studijų centras, veikęs Vilniaus universitete 2008-2017 m.
Katedros vedėjas – prof. dr. Aleksandras Dobryninas.
Katedros veiklos kryptys:
Kriminologijos katedra siekia inicijuoti ir koordinuoti šiuolaikinius kriminologinius tyrimus bei užtikrinti tarpdalykinio kriminologinių žinių praktinio taikymo, mokymo ir mokslinių tyrimų integraciją. Atsižvelgiant į sukauptą mokslinę patirtį ir Katedros narių kompetenciją kriminologiniai tyrimai orientuojami į šiuolaikinių kriminologinių diskursų analizę bei jos praktinio įgyvendinimo aspektus akcentuojant inovatyvų mokslinio tyrimo metodų taikymą ir etikos principų užtikrinimą. Šis tyrimų laukas apima tokias kriminologijos ir kriminalinės justicijos temas kaip teoriniai deviacijos ir socialinės kontrolės aspektai, kriminalinės justicijos filosofinės ir sociologinės problemos, bausmių ir reintegracijos politika, nepilnamečių delinkvencija, saugumo miestuose užtikrinimo problemos, medijos ir nusikaltimai, smurtas ir jo recepcija visuomenėje, korporacinių nusikaltimų bei korupcijos prevencija ir kontrolė, metodologinės inovacijos kriminologijoje (naratyvinė analizė, vizualiniai metodai, didelių duomenų ir tekstų analizė, etc.)
Nuoroda:
https://www.fsf.vu.lt/sociologijos-ir-socialinio-darbo-institutas/struktura/2012-06-08-07-22-03
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra nuo 2018 m. veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys.
Katedros vedėja – doc. dr. Daiva Skučienė.
Katedros veiklos kryptys:
Socialinės politikos katedros nariai vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus socialinės politikos ir socialinės gerovės srityse. Teikia ekspertines konsultacijas bei įžvalgas politikos formuotojams ar socialinę politika įgyvendinančioms institucijoms. Socialinės politikos katedros nariai dalyvauja tarptautiniuose socialinės politikos tyrimų tinkluose, viešina tyrimų rezultatus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
Nuoroda:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra tęsia 1992 m. įkurtos Socialinio darbo katedros veiklą, vykdydama socialinio darbo srities mokslinius tyrimus, plėtodama socialinio darbo mokslinių tyrimų sklaidą pasitelkiant STEPP akademinio žurnalo leidybą, koordinuodama socialinio darbo studijų programų įgyvendinimą.
Katedros vedėja – doc. dr. Donata Petružytė.
Mokslinių tyrimų kryptys: socialinio darbo profesijos raida; globalizacijos kontekste kintantys socialiniai iššūkiai bei socialinio darbo strategijų ir metodai; socialinių paslaugų sistemos ir organizacinių modelių transformacijos; žmogaus teisės, socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirtis, diskriminacija, o taip pat jų integracijos ir įgalinimo problemos šiuolaikinėje visuomenėje; socialinės inovacijos.
Socialinio darbo studijų programos: socialinis darbas (bakalauras ir magistras). Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas nuo 1992 metų. Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja sociologijos krypties doktorantūros procese, siūlydami aktualias socialinio darbo mokslinių tyrimų temas ir vadovaudami doktorantams.
Nuoroda:
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedroje vystoma politikos sociologija ir atliekami sociologiniai tyrimai. Katedra atlieka empirinius posovietinių šalių tyrimus, daugiausia dėmesio skiria Lietuvos visuomenės ir politinių institucijų analizei. Katedroje dirba skirtingų viena kitą papildančių specializacijų (lyginamosios politikos, politinės sociologijos, politinės psichologijos, politinės komunikacijos, socialinių mokslų filosofijos ir metodologijos) tyrėjai, katedroje sukaupta didelė kiekybinių ir kokybinių tyrimų bazė.
Katedros vedėja – prof. dr. Ainė Ramonaitė.
Nuoroda:
https://www.tspmi.vu.lt/katedros-ir-centrai/politines-elgsenos-ir-instituciju-tyrimu-katedra/
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Po)sovietinės atminties studijų centras
(Po)sovietinės atminties studijų centro tikslas – rinkti, saugoti ir analizuoti amžininkų liudijimus apie sovietmetį, Atgimimo laikotarpį ir transformacijos laikmetį, kaupti ir dalytis sakytinės istorijos ir atminties studijų metodologine patirtimi ir įgūdžiais. Centro veikloje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir kitų institucijų tyrėjai ir studentai. Centras įkurtas 2019 m., tačiau jo tyrėjai savo veiklą pradėjo 2009 m. Per tą laiką centras yra sukaupęs daugiau nei 600 sakytinės istorijos interviu archyvą, kurį sudaro interviu su Sąjūdžio kūrėjais sostinėje ir kitose Lietuvos vietovėse, pogrindžio ir alternatyviųjų sambūrių sovietmečiu dalyviais, kiti gyvenimo sovietmečiu ir transformacijos metais patirtis atskleidžiantys interviu su įvairių Lietuvos vietovių gyventojais.
Centro vadovė – prof. dr. Ainė Ramonaitė.
Nuoroda: