Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto veiklos ištakos siekia 1964 m., kada Lietuvos TSR mokslų akademijos Ekonomikos institute buvo įkurtas Sociologijos ir teisės sektorius, kuris 1969 m. metais buvo padalintas į du Sociologijos ir teisės sektorius, kurie buvo įjungti į Filosofijos, teisės ir sociologijos skyrių prie Istorijos instituto. 1974 m. greta Sociologijos sektoriaus buvo įkurta Sociologinių tyrimų laboratorija. 1977 m. minėto skyriaus pagrindu buvo įkurtas Lietuvos TSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. 1977 m. greta Sociologijos skyriaus ir Sociologinių tyrimų laboratorijos pradėjo veikti Jaunimo sociologijos skyrius. 1989 m. buvo įkurtas Visuomenės nuomonės tyrimo centras. Lietuvai atkūrus valstybingumą 1991 m. buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos, įskaitant Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą (buvo įkurtas atskiras Teisės institutas), tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 1992 m. Jaunimo sociologijos skyrius buvo reorganizuotas į Stratifikacijos ir Etnosociologijos skyrius. Tais pačiais metais iš Ekonomikos instituto į LFSI perėjo Demografinių tyrimų centras. 2002 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas buvo reorganizuotas į Socialinių tyrimų institutą, o 2010 m. pastarasis buvo performuotas į Lietuvos socialinių tyrimų centrą, kuriame veikė Sociologijos, Etninių tyrimų, Visuomenės geografijos ir demografijos, Socialinės gerovės, Darbo rinkos tyrimų institutai. Po 2021 m. reorganizacijos Lietuvos socialinių tyrimų centras tapo Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) filialu ir buvo pervadintas Sociologijos institutu.
LSMC Sociologijos instituto vadovas – dr. Andrius Marcinkevičius. Buvę ilgamečiai vadovai – prof. habil. dr. Arvydas Matulionis, vėliau – prof. habil. dr. Meilutė Taljūnaitė, prof. dr. Sarmitė Mikulionienė, prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
LSMC Sociologijos instituto misija – remiantis fundamentinių ir taikomųjų tyrimų vienove, analizuoti socialinius, ekonominius, politinius ir demografinius procesus, siekiant naujomis mokslo žiniomis grįstų sprendimų; glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, valdžios, mokslo ir studijų institucijomis bei socialiniais partneriais Lietuvoje ir užsienyje; tyrimais prisidėti prie viešosios politikos tikslų ir priemonių pagrindimo bei pasekmių vertinimo ir tuo stiprinti mokslo bei visuomenės sanglaudą.
LSMC Sociologijos institute veikia 6 skyriai:
· Darbo rinkos tyrimų skyrius (Vadovė – dr. Inga Blažienė),
· Demografinių ir šeimos tyrimų skyrius (Vadovė – habil. dr. Aušra Maslauskaitė),
· Etninių tyrimų skyrius (Vadovė – dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė)
· Regionų ir miestų tyrimų skyrius (Vadovas – dr. Donatas Burneika),
· Socialinės kaitos tyrimų skyrius (Vadovė – dr. Diana Janušauskienė),
· Socialinės politikos tyrimų skyrius (Vadovė – dr. Laimutė Žalimienė).
LSMC vykdoma Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra įkurta 1989 m. atkūrus Filosofijos fakultetą. Jos pirmtakas – nuo 1973 m. Vilniaus universitete veikusi Sociologijos laboratorija. Pirmasis katedros vedėjas – habil. dr. Arvydas Matulionis. Vėliau katedrai vadovavo dr. Rasa Ališauskienė, dr. Irena Eglė Laumenskaitė, dr. Vida Kanopienė, dr. Arūnas Poviliūnas. 1996 m. Filosofijos fakultete buvo įsteigta Socialinės teorijos katedra (vedėjas – dr. Aleksandras Dobryninas), 2002 m. susijungusi su Sociologijos katedra. Nuo 2018 m. katedra veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys.
Katedros vedėjas – prof. habil. dr. Zenonas Norkus.
Sociologijos katedros misija – užtikrinti sociologijos kaip savarankiškos ir nepakeičiamos socialinių mokslų disciplinos tyrimų ir studijų tradicijos inovatyvią tąsą Lietuvoje.
Katedros veiklos kryptys:
· Koordinuoti katedros mokslininkų vykdomus mokslo ir švietimo, politikos, šeimos, gyvenimo kelio, miesto, istorinės lyginamosios sociologijos tyrimus
· Bendradarbiaujant su studijų programų komitetais užtikrinti sociologijos bakalauro ir sociologijos magistro studijų programų vykdymą
· Bendradarbiaujant su Sociologijos doktorantūros komitetu ir kitais Sociologijos ir socialinio darbo instituto padaliniais, dalyvauti sociologijos doktorantūros studijų ir tyrimų vykdyme
· Drauge su Klaipėdos universiteto sociologais leisti žurnalą .
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedra buvo įkurta 2018 m. Katedros pirmtakas – Kriminologinių studijų centras, veikęs Vilniaus universitete 2008-2017 m.
Katedros vedėjas – prof. dr. Aleksandras Dobryninas.
Katedros veiklos kryptys:
Kriminologijos katedra siekia inicijuoti ir koordinuoti šiuolaikinius kriminologinius tyrimus bei užtikrinti tarpdalykinio kriminologinių žinių praktinio taikymo, mokymo ir mokslinių tyrimų integraciją. Atsižvelgiant į sukauptą mokslinę patirtį ir Katedros narių kompetenciją kriminologiniai tyrimai orientuojami į šiuolaikinių kriminologinių diskursų analizę bei jos praktinio įgyvendinimo aspektus akcentuojant inovatyvų mokslinio tyrimo metodų taikymą ir etikos principų užtikrinimą. Šis tyrimų laukas apima tokias kriminologijos ir kriminalinės justicijos temas kaip teoriniai deviacijos ir socialinės kontrolės aspektai, kriminalinės justicijos filosofinės ir sociologinės problemos, bausmių ir reintegracijos politika, nepilnamečių delinkvencija, saugumo miestuose užtikrinimo problemos, medijos ir nusikaltimai, smurtas ir jo recepcija visuomenėje, korporacinių nusikaltimų bei korupcijos prevencija ir kontrolė, metodologinės inovacijos kriminologijoje (naratyvinė analizė, vizualiniai metodai, didelių duomenų ir tekstų analizė, etc.)
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra nuo 2018 m. veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys.
Katedros vedėja – doc. dr. Daiva Skučienė.
Katedros veiklos kryptys:
Socialinės politikos katedros nariai vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus socialinės politikos ir socialinės gerovės srityse. Teikia ekspertines konsultacijas bei įžvalgas politikos formuotojams ar socialinę politika įgyvendinančioms institucijoms. Socialinės politikos katedros nariai dalyvauja tarptautiniuose socialinės politikos tyrimų tinkluose, viešina tyrimų rezultatus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra tęsia 1992 m. įkurtos Socialinio darbo katedros veiklą, vykdydama socialinio darbo srities mokslinius tyrimus, plėtodama socialinio darbo mokslinių tyrimų sklaidą pasitelkiant STEPP akademinio žurnalo leidybą, koordinuodama socialinio darbo studijų programų įgyvendinimą.
Katedros vedėja – doc. dr. Donata Petružytė.
Mokslinių tyrimų kryptys: socialinio darbo profesijos raida; globalizacijos kontekste kintantys socialiniai iššūkiai bei socialinio darbo strategijų ir metodai; socialinių paslaugų sistemos ir organizacinių modelių transformacijos; žmogaus teisės, socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirtis, diskriminacija, o taip pat jų integracijos ir įgalinimo problemos šiuolaikinėje visuomenėje; socialinės inovacijos.
Socialinio darbo studijų programos: socialinis darbas (bakalauras ir magistras). Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas nuo 1992 metų. Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja sociologijos krypties doktorantūros procese, siūlydami aktualias socialinio darbo mokslinių tyrimų temas ir vadovaudami doktorantams.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedroje vystoma politikos sociologija ir atliekami sociologiniai tyrimai. Katedra atlieka empirinius posovietinių šalių tyrimus, daugiausia dėmesio skiria Lietuvos visuomenės ir politinių institucijų analizei. Katedroje dirba skirtingų viena kitą papildančių specializacijų (lyginamosios politikos, politinės sociologijos, politinės psichologijos, politinės komunikacijos, socialinių mokslų filosofijos ir metodologijos) tyrėjai, katedroje sukaupta didelė kiekybinių ir kokybinių tyrimų bazė.
Katedros vedėja – prof. dr. Ainė Ramonaitė.
(Po)sovietinės atminties studijų centro tikslas – rinkti, saugoti ir analizuoti amžininkų liudijimus apie sovietmetį, Atgimimo laikotarpį ir transformacijos laikmetį, kaupti ir dalytis sakytinės istorijos ir atminties studijų metodologine patirtimi ir įgūdžiais. Centro veikloje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir kitų institucijų tyrėjai ir studentai. Centras įkurtas 2019 m., tačiau jo tyrėjai savo veiklą pradėjo 2009 m. Per tą laiką centras yra sukaupęs daugiau nei 600 sakytinės istorijos interviu archyvą, kurį sudaro interviu su Sąjūdžio kūrėjais sostinėje ir kitose Lietuvos vietovėse, pogrindžio ir alternatyviųjų sambūrių sovietmečiu dalyviais, kiti gyvenimo sovietmečiu ir transformacijos metais patirtis atskleidžiantys interviu su įvairių Lietuvos vietovių gyventojais.
Centro vadovė – prof. dr. Ainė Ramonaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra įkurta 1989 metais. Formavosi kartu su VDU atkūrimu, daug perėmė iš aktyviai šiame procese dalyvavusios Lietuvos išeivijos profesūros. Iki šiol katedra labai orientuota į aktyvų mokslinių tarptautinių ir nacionalinių ryšių palaikymą. Paskutiniame dešimtmetyje katedra įgyvendino virš 20 mokslinių projektų, tarp jų prestižiniai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“, Baltijos mokslo programos bei COST tinklo projektai. Katedroje taip pat vystomos socialinės antropologijos, socialinės demografijos mokslo kryptys ir kompetencijos.
Katedros vedėja – doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.
Mokslinių tyrimų kryptys: sveikatos sociologija; socialinė nelygybė ir socialinė politika, šeimos, lyčių bei seksualumo sociologija; politikos sociologija, religijos sociologija, socialinis, kultūrinis ir tautinis tapatumas, transnacionalizmas ir diasporos identitetas, migracijos sociologija, socialinė demografija.
Facebook: VDU Sociologija ir Antropologija / VMU Sociology and Anthropology
Katedroje veikia 3 mokslinių tyrimų centrai:
Kauno technologijos universitete sociologijos moksliniai tyrimai pradėti vykdyti 1967 m., kai buvo įkurta Sociologijos laboratorija, o nuo 1999 m. iki 2013 m. veikė Sociologijos katedra. Nuo 2014 m. Sociologijos studijos vykdomos Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, kuriame veikia Duomenų analizės ir archyvavimo centras (KTU DAtA centras). KTU DAtA centras organizuoja metodologinius seminarus, nuotolinio mokymo kursus ir tarptautinius duomenų analizės seminarus, kuruoja Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų archyve (LiDA) saugomus duomenis, taip užtikrindamas Lietuvos socialinių mokslų bendruomenei prieigą prie tarptautinių ir nacionalinių duomenų išteklių. 2020-2022 m. prieiga prie duomenų rinkinių keliama į Dataverse talpyklą. LiDA saugomi svarbiausių mokslinių tarptautinių tyrimų vykdomų Europoje – Europos socialinio tyrimo, Europos vertybių studijos, Europos rinkimų studijos ir Tarptautinės socialinio tyrimo programos – duomenys. LiDA taip pat kaupiami svarbių nacionalinių apklausų tyrimų bei Baltijos šalių istorinės statistikos duomenys. KTU DAtA centre veikia Apklausų laboratorija, Social Media Lab bei Metodų mokykla. Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu įgyvendinamas Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS-ERIC), Tarptautinė socialinio tyrimo programa (angl. International Social Survey Programme, ISSP).
Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė – prof. dr. Audronė Telešienė.
Mokslinė veikla vykdoma mokslo grupėje „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“.
Mokslo grupės pagrindinė tyrėja – dr. Aistė Balžekienė.
2015 m., vykstant Klaipėdos universiteto organizacinei pertvarkai, panaikinta Sociologijos katedra, o jos pagrindu sukurtas Socialinių pokyčių studijų centras (SPSC). Struktūrine pertvarka siekta sustiprinti socialinius tyrimus ir aktyviau telkti pavienius mokslininkus bendriems mokslo projektams. SPSC mokslininkų branduolį sudaro sociologai dr. Arūnas Acus (domėjimosi sritis – nusikalstamumas), dr. Aldis Gedutis (mokslo sociologija ir filosofija), dr. Liutauras Kraniauskas (miesto kultūra, subkultūrų studijos), dr. Sigita Kraniauskienė (kartų ir gyvenimo eigos sociologija) ir dr. Jolita Viluckienė (negalios sociologija).
Socialinių pokyčio studijų centro vadovas – doc. dr. Liutauras Kraniauskas.
Veiklos kryptys:
Svarbiausios SPSC tyrimų kryptys yra ilgalaikių visuomeninių pokyčių, kultūrinių procesų ir socialinės plėtros problemos, kur išskirtinis dėmesys tenka urbanistiniams ir miesto tapatybės procesams Klaipėdos mieste, posovietinės visuomenės klausimams ir diskursyvioms mokslinio žinojimo formoms. SPSC kartu su Lietuvos sociologų draugija ir Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutu leidžia mokslinį žurnalą Sociologija. Mintis ir veiksmas.
Facebook: Socialinių pokyčių studijų centras / Centre for Studies of Social Change
Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos komunikacijos katedra kuruoja sociologijos dalyko dėstymą. Sociologijos dalykas vienose programose (pvz. Kūrybinės industrijos, Pramogų industrijos) dėstomas kaip privalomas, kitose programose – kaip pasirenkamas.
Katedroje dirbančių sociologų mokslinių interesų sritys yra socialinių tyrimų metodologija, kartų santykiai, jaunimo integracija, socialinė sanglauda, komunikacija tinklaveikos visuomenėje.
Katedros vedėja – Dr. Elena Kocai.
Pramogų industrijų katedroje plėtojama miesto sociologija ir kultūros sociologija.
Mykolo Romerio universitete veikia Sociologinių tyrimų laboratorija.
Laboratorijos mokslinių tyrimų kryptys: socialinė gerovė ir jos politika, gyventojų ir demografinės elgsenos tyrimai, vėlyvosios modernybės visuomenė ir kaita, kapitalai ir identitetai, sociologinių tyrimų metodologija ir metodai.
Laboratorijos vadovė – Dr. Vida Česnuitytė.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikia Bioetikos katedra. Katedra susiformavo 1963 m. institucionalizuojant filosofijos ir visuomenės mokslų dėstymą bei tyrimus tuometiniame Kauno medicinos institute. 1990 m. katedrai tapus Filosofijos ir socialinių mokslų katedra, išryškėjo nauja veiklos kryptis – medicinos studijų humanitarizavimas. Parengti ir pradėti dėstyti nauji dalykai, tarp kurių buvo ir medicinos sociologija. 2011-2017 metais katedra transformavosi į Socialinių ir humanitarinių mokslų katedrą, kuriai vadovavo sociologas prof. dr. L. Rinkevičius. 2018 metais katedra transformavosi į Bioetikos katedrą.