Sigita Kraniauskienė, Silva Pocytė, Ruth Leiserowitz, Irena Šutinienė. 2019. Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla (ISBN: 9786094810329; 470 psl.)
Monografijoje nagrinėjamas naujos visuomenės kūrimasis buvusiame Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo 1945-1960 m. Ji paremta tarpdisciplininiu istoriniu-sociologiniu tyrimu ir atskleidžia kaip karo bei okupacijos nulemti sienų perbraižymai radikaliai transformavo teritorijos sociumą. Knygos atsiradimą inspiravo šios priežastys. Pirmiausia, tokio tyrimo reikalingumą ir svarbą nuolatos patvirtindavo diskusijos su užsienio mokslininkais, tyrinėjančiais buvusios Rytų Prūsijos istoriją po antrojo pasaulinio karo tiek dabar Rusijos Federacijai priklausančioje Kaliningrado srityje, tiek Lenkijai atitekusioje Rytprūsių teritorijoje. Antra, siekiant papasakoti krašto pokario istoriją iš gyventojų perspektyvos atsirado puiki paskata suvienyti istorines ir sociologines tyrimo prieigas ir metodus. Monografija remiasi ne tik istorinių šaltinių analize bei ikonografine medžiaga, bet ir įvykių amžininkų pasakojimais. Atlikus interviu su 97 informantais – krašto vietiniais senbuviais, iš įvairių Lietuvos kampelių atvykusiais lietuviais bei naujaisiais gyventojais iš buvusių sovietinių respublikų – surinktos asmens ir šeimų gyvenimo istorijos. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas kupinas dramatiškų netekčių, kasdienio džiaugsmo detalių, siužetų apie sugyvenimą ir atskirtį. Visas knygos dalis apjungia migracijos proceso priežasčių bei pasekmių analizė, todėl greta nagrinėjamos ir kitos su tuo susijusios temos: ekonominis – socialinis pokario kontekstas, skirtingų etninių grupių sambūvis, kasdienybė, šeimos gyvenimas, santykis su gyvenamąja vieta, tapatybė ir jos transformacijos.
Lietuvoje iki šiol yra gana mažai žinoma apie Klaipėdos krašto senbuvių ir bendrai Lietuvos vokiečių patirtas karo ir pokario traumas. Ši monografija prisideda prie šios temos atskleidimo ir viešinimo.
Knygos turinys prieinamas čia: Klaipėdos kraštas 1945-1960
Doc. Dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas) apie knyga
Tai, kad į knygos pristatymus susirinkdavo sausakimšos salės Klaipėdos krašte, manau, savaime liudija knygos vertę ir svarbą. Knygos autorės šiais metais buvo apdovanotos Ievos Simonaitytės premija. Knyga parašyta lietuvių kalba (su santrauka vokiečių kalba). Jeigu sociologai, istorikai ir kiti HSM liausis rašyti tokias knygas lietuvių kalba, tai lūkestį dėl „socialinio ir ekonominio“ HSM poveikio sumažinkime bent jau per pusę. Esu tikra, kad išversta į vokiečių ar anglų kalbą ir šiek tiek labiau pritaikyta platesnei tarptautinei auditorijai, knyga niekuo nenusileistų geriausioms prestižinių mokslo leidyklų leidžiamoms HSM monografijoms.
Kuo skaitytoją lengvai pagauna ši studija – ji atsako į esminius tapatybės klausimus! Norint suprasti, kas yra Klaipėdos kraštas šiandien ir kaip jis tokiu tapo, svarbu žengti šį daugiau nei pusės šimto metų žingsnį atgal. Knygoje yra pirma karta papasakojama Klaipėdos krašto žmonių gyvenimo istorija per jų to laikmečio kasdienybės patirtis, tokia, kokia ji įsirėžė šių žmonių vaikystės ir paauglystės prisiminimuose. Istorija padeda suprasti, kieno ir kaip išgyventos artimųjų, namų ir bendruomenės praradimo trauminės patirtys, yra paneigiamos ir nutylimos jas perleidus per socialinius ir kultūrinius filtrus, sukuriančius skirtingas tokių pat trauminių patirčių nevienodos socialinės vertės hierarchijas. Knygoje turtinga surinkta biografine medžiaga atskleidžiamas, kaip buvo išgyvenamas Klaipėdos krašto senbuvių etninė tapatybės naikinimas, kaip vyko vokiečių etninės grupės žmonių asimiliacija. Knyga yra apie tai, kas daugybę metų buvo nutylima. Ji yra svarbi Klaipėdos krašto senbuviams, nes pralaužia tylą ir suteikia jiems balsą, patiems, savo žodžiais papasakoti savo praradimų ir skausmo istorijas.
Tačiau knyga yra daug daugiau nei vien tik apie tai! Joje lygiagrečiai plėtojama keletas pasakojimo linijų: apie po karo klestėjusią „trofėjų ekonomiką“ ir „trofėjavimo“ praktikas; kaip senbuvius keitė naujieji gyventojai ir kaip jie kūrė savo santykį su kraštu; kaip su sudėtinga krašto istorija yra susijusi dabartinių Klaipėdos krašto gyventojų tapatybė.