Humanitarinių is socialinių mokslų asociacijų sąjūdžio raštas dėl palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo

HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ASOCIACIJŲ SĄJŪDIS

 

 

LR Ministrui pirmininkui S. Skverneliui

LR Švietimo ir mokslo ministrei J. Petrauskienei

LR Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui akad. E. Jovaišai

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui prof. dr. Dainiui Haroldui Paužai

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininkui prof. habil. dr. A. Žukauskui

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro l.e.p. direktoriui dr. R. Reimeriui

 

 

DĖL PALYGINAMOJO EKSPERTINIO MTEP VERTINIMO

2018 m. kovo 20 d., Vilnius

 

 

Vadovaujantis LR švietimo ir mokslo ministrės įsakymais (V-706, V-747, V-962) patvirtinta metodika, 2018 m. bus atliktas palyginamasis ekspertinis mokslo ir studijų institucijų MTEP vertinimas, kurio pagrindu bus priimami visai aukštojo mokslo sistemai svarbūs sprendimai. Vertinimą atliks Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau – MOSTA).

Šiuo raštu atkreipiame dėmesį į šiuos žemiau išdėstytus procedūrinius, administracinius ir organizacinius vertinimo proceso aspektus.

  1. Pagal patvirtintą palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo metodiką, numatoma, kad mokslo ir studijų institucijos privalės pateikti iki šiol beprecedentį apimtimi ir išsamumu kiekį informacijos anglų kalba apie jose vykdomą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimą. Tačiau pačiam procesui trūksta skaidrumo. Palyginamąjį vertinimą buvo pavesta atlikti MOSTA. Nėra viešai skelbiama iš kokių lėšų MOSTA atliks šį vertinimą, koks yra biudžetas ir kokia yra šio biudžeto sandara, kaip buvo įvertintos informacijos ir duomenų pateikimo sąnaudos, kurias patirs mokslo ir studijų institucijos, teikdamos duomenis MOSTA atliekamam palyginamajam vertinimui, kaip yra numatyta mokslo ir studijų institucijoms kompensuoti šias dideles papildomas sąnaudas. Lietuvos studijų ir mokslo institucijos ir apskritai visa akademinė bendruomenė neturi būti paverčiamos mokslą administruojančių biurokratinių valdžios institucijų įkaitėmis, priverstomis skirti ir taip neadekvačiai mažus savo išteklius vis naujų ataskaitų ir duomenų teikimui, kurių indėlis į Lietuvos mokslo raidą nėra kaip nors pagrindžiamas kaštų-naudos analize. Mūsų nuomone, toks mokslo ir studijų institucijų išnaudojimas yra neetiškas ir žeminantis. Be to, atkreipiame dėmesį, kad primetama tvarka teikti duomenis anglų kalba ne tik reikalauja didesnių laiko ir galbūt finansinių sąnaudų, bet taip pat galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Už pateiktų duomenų vertinimą turėtų būti atsakinga MOSTA, kuriai yra skirtos lėšos už palyginamojo vertinimo organizavimą
  2. Vienas iš vertinimo etapų yra ekspertų vizitai į vertinamuosius vienetus, kur užsienio ekspertai turėtų susitikti su institucijų administracija, tyrėjais, doktorantais bei susipažinti su esama infrastruktūra. 2015 m. vertinimo patirtis atskleidė netinkamą institucijos, vykdančios vertinimą, ekspertų darbo organizavimą, nes:

2.1.vertinamuosiuos vienetus, kurie jungė kelias mokslo kryptis (apie 4-6 mokslo kryptis), vertino nedidelės ekspertų grupės (dažniausiai sudarytos iš 2 ekspertų). Dažnu atveju ekspertų atstovaujamos mokslo kryptys nederėjo su vertinamų vienetų mokslo kryptimis. Tokiu būdu diskredituotas fundamentalus ekspertinio vertinimo susiejimo su aukščiausia konkrečios srities kvalifikacija principas.

2.2. Ekspertų susitikimai su mokslo ir institucijų atstovais buvo per trumpi, kad jų metu ekspertai galėtų išsamiai susipažinti su institucija, jos mokslo administravimo ir finansavimo sistema, vykdomais tyrimais ir surinktų reikiamą papildomą informaciją.

 

Vedini bendro visiems aukštojo mokslo ir studijų sistemos dalyviams siekio – kelti mokslo ir studijų kokybę Lietuvoje – reikalaujame 2018 m. MTEP vertinimą organizuoti profesionaliai, atsakingai ir šalinant ankstesniojo vertinimo proceso trūkumus. Todėl reikalaujame, kad:

 

  1. ŠMM viešai paskelbtų informaciją apie MOSTA vykdomo vertinimo projekto biudžetą, lėšų šaltinį, darbuotojų atlyginimus ir lėšas, skiriamas duomenų iš institucijų rengimui, taip pat sąnaudų, kurias patirs mokslo ir studijų institucijos, parengdamos šiuos duomenis, įvertinimą;
  2. MOSTA viešai paskelbtų, kaip bus surinkti duomenys „Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimo“ projektui Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-05-0001, informuoti, ar dėl šio MOSTA projekto, mokslo ir studijų institucijoms bus priverstos patirti kokias nors neatlyginamas darbo sąnaudas.
  3. Lietuvos mokslo taryba ir MOSTA užtikrintų, jog į vertinamuosius vienetus vykstančių ekspertų grupių sudėtis atitiktų vertinamojo vieneto reprezentuojamų mokslų kryptis, kurios nurodytos duomenų apie mokslinę veiklą pateikimo formos punktuose 2. VV vykdomos studijų kryptys ir 3. VV mokslo srities (meno) mokslo (meno studijų) kryptys, kuriose veikia VV.
  4. Ekspertų grupėms būtų skirta pakankamai laiko susipažinti su kiekvienu vertinamuoju vienetu, vizitui į vertinamąjį vienetą skiriant ne mažiau kaip 4 val. susitikimams, o esant poreikiui ir ilgiau.
  5. Konkretų vertinamąjį vienetą vertinsiančios ekspertų grupės sudėtis būtų iš anksto suderinta su konkrečia mokslo ir studijų institucija, siekiant ekspertų grupės ir vertinamojo vieneto atitikties atstovaujamų mokslo krypčių, o kai kuriais atvejais ir vykdomų studijų krypčių atžvilgiu.
  6. Kokybinis vertinimas turi adekvačiai apimti visas svarbiausias vertinamojo vieneto publikacijas, nepriklausomai nuo jų formos (monografija, šaltinio leidimas, straipsnis), publikavimo vietos (atitinkamų duomenų bazių išskyrimas) ir kalbos.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tik atsakingoms institucijoms pateikus aiškią, visišką skaidrumą užtikrinančią informaciją dėl palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo projekto ir jo vykdymo sąlygų, taip pat tik įgyvendinus priemones, užtikrinančias projekto kokybę, bus galima tikėtis sėkmingo bendradarbiavimo su akademine bendruomene ir tikslių atliktojo vertinimo išvadų.

 

 

Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Liudmila Rupšienė

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas prof. dr. Dalius Jonkus

Lietuvos filosofų draugijos prezidentė dr. Audronė Žukauskaitė

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė dr. Žydronė Kolevinskienė

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Lietuvos politologų asociacijos atsakingasis sekretorius doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė dr. Neringa Grigutytė

Lietuvos religijotyrininkų draugijos prezidentė doc. dr. Rasa Pranskevičiūtė

Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė prof. dr. Elvyra Acienė

Lietuvos sociologų draugijos prezidentė prof. dr. Milda Ališauskienė

Lietuvos teisininkų draugijos prezidentas prof. dr. Vytautas Nekrošius

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė

 

Prie rašto taip pat prisijungė:

 

Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas dr. Jonas Šečkus

Lietuvos gamtos draugijos pirmininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas

Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė dr. Živilė Gudlevičienė